Kelionių BLOG’is

Šią kelionę bus turbūt lengviausia aprašyt,  visgi pirma kelionė su Meda, daug jaudulio, šurmulio, apmąstymų, permąstymų… O ir turistavimo nedaug. Taigi šį sykį keliautojai:

Meda, Mindaugas, Aušra

2006 10 13 – 2006 10 24

2006 spalio tryliktąją išskrendam iš Vilniaus į Tunisą, Monastyrą (be je pati data, tryliktoji penktadienis, kažkokio nerimo taip pat pridėjo… O dar kai vos nepramiegojom ir susivėlinom lėkt į Vilnių, bet visgi spėjom, tad tfu tfu tfu…). Kad privilegijų dėl mazgės neturėsim, pajutom jau Vilniaus oro uoste, kai registruojantis pensininkai ėmė brautis ir užlindinėt prieš mūsų nepatogų “krovinį”- bet tai niekis, mes jauni tėvai, užgrūdinti. Be to mums buvo žadėta galimybė važiuot vežimu iki pat lėktuvo, deja, jį “atėmė” daug anksčiau ir sumetė prie likusio bagažo, tad atskridę atsiėmėm gerokai išmozotą. Maistą lėktuve gavom kartu su visais, tad buvo daugiau nepatogumų nei valgymo, o ir pagalvėlės kūdikiui nieks nepasiūlė… na, pateisint galima tik tuo, kad oro linijos vietinės Tuniso, o ne Lt (čia tokiu atveju servisas daug geresnis) . Skrydis trunka apie 3,5 ne pačių lengviausių valandų: dvi valandas neramybė su ašarom, nors šalia sėdinti moteris ir labai stengiasi mus užimti, ir buvo pripirkta krūvelė naujų žaislų, tačiau tvankumas ir karštis suerzina ir suaugusius , o čia septynių mėnesių žiogas… na o po to trūkom visi… Be je neramumas Medos sakyčiau buvo labiau susijęs su ilgu sėdėjimu vienoj vietoj, nei su pačiu skridimu, o pakilimo ir nusileidimo praktiškai net nepajuto. Taigi apie pietus mes nusileidžiam Monastyre, iki Jasmin Hammamet’o labai netoli, Meda palaimingai parpia savo atgautam vežimėly…

Štai ir mūsų viešbutis, Vincci Lella Baya . (daugiau…)