2008 Egiptas, Marsa Alam Gruodis 3, 2008
Posted by nianiainia in EGIPTAS Marsa Alam 2008.Tags: Afrika, kelionės su mažais vaikais, kelionės su Tezturu, poilsinės kelionės
2 comments
Na ši mūs kelionė, tiesiog, – geros atostogos, nes keliauti daugiau, nuvykus viešbutin, kaip ir neteko, bet pailsėjom labai gerai… Taigi bendrais bruožais bandysiu nupasakot tokių mūsų atostogų pliusus ir minusus…
Poilsiautojų grupelė:
Mindaugas,
Meda,
Aušra,
Gražina,
Kajetonas.
Tai turėjo būt pavasario atostogos su seneliais, išnaudojant tą progą, kad kol kas Medai atostogos kaip ir ne kainuoja. Grįžus iš Egipto po poros dienų bus Medos II-asis gimtadienis, vansi, nemokamų skrydžių katiniškos dienos baigsis
… Nors senelius Meda visgi kažkodėl per atstumą prisileido, net ir atostogoms baigiantis – papaikinta panelytė… teks pasikalbėt…
Taigi 2008 03 19 (per Juozines) išsiruošėm atostogauti, o už lango, kaip tik naktį prieš išvažiuojant pasnigo už visą žiemą, pusnys ligi kelių
… Smagu, ypač kai žinai, kad po keleto valandėlių sėdėsi saulės atokaitoj prie jūros… Daugiau nesklandumų išvykstant lyg ir nebuvo, o gal jau pripratom… Tik orouoste pirm sykį susidūrėm su tokia griežta rankinio bagažo patikra, kad net teko atsukti ir ragauti buteliukų su Medos gėrimu turinį… Tokia šiandienos realija, laimei, supratingos darbuotojos moterys visgi Medos gėrimus mums atidavė. Pats skrydis lyg ir niekuo neypatingas, tik atskridus vėl teko nusivilt lietuvaičiais turistais, kuriems mama su vaiku ant rankų, toli gražu ne rodiklis užleisti sėdimą vietą autobuse, tad po trumpos, bet gan sudėtingos distancijos nuo lėktuvo iki Hurgados oro uosto (man teko Medą stovinčią laikyt važiuojančiame autobuse gan tvankiam karštyje) vaikiuką supykino, į ką kelios bendrakeleivės dar teikėsi pabambėt – supratingumo nuuuuulis (by tik mano sėdimajai saugu ir patogu…). Oro uoste teko bėgt apsipraust atsigaivint ir persirengt… Gerai, kad bent didžiąją dalį tolimesnės kelionės iki viešbučio važiavom mikriuku tik mes penkiese, tad nesusispaudus ir reikalui esant gali drąsiai prašyt sustoti (bet tai dar nereiškia 100 proc., kad į prašymą bus atsižvelgta dabar pat
). Tačiau šią kelio dalį, beveik visą, Meda pramiegojo… Šiaip tai smagių vaizdų pakeliui matėme, net intriguojančių, buvo dar mintis išsinuomavus auto pavažinėt aplink, bet nepavyko… tiek jau to…
2007 Marokas, Agadyras Liepa 2, 2008
Posted by nianiainia in Marokas 2007.Tags: Afrika, kelionės su mažais vaikais, kelionės su Novaturu, savarankiškos kelionės
8 comments
Be ilgų įžangų, pasakojimas bus apie mūsų atostogas 2007-ųjų spalio 01 – 10 dienomis su 1,5 metukų dukrike Maroke – nuostabioje ir labai įdomioje šalyje…
taigi, patikrinta ir susiderinus keliautojų komanda:
Mindaugas
Meda
Aušra
Vertėtų pradėti pasakojimą nuo to, kaip mes pakavomės daiktus. Kaip žinia, Maroko kurortas Agadyras yra tolimiausias be persėdimų/ nusileidimų Aurelos oro linijų pasiekiamas taškas. To pasekoje ribojamos turistų bagažo normos, o viršvoris kainuoja tikrai daug… Kožnam keleiviui galima turėti 15 kg bagažo ir 5 kg rankinio bagažo, keliaujant su kūdykiu dar papildomai galima vežtis 7 kg. (Novaturas pateikia tokią informaciją apie šį skrydį: Skrydžiuose Vilnius – Agadiras – Vilnius registruoto bagažo normą nurodytą keleivio biliete (15 kg). Viršsvoris yra skaičiuojamas nuo 17 kg imtinai. Keliaujantiems su kūdikiais yra leidžiama papildomai turėti 7 kg nemokamai vežamo registruoto bagažo. Skrydžiuose Vilnius – Agadiras – Vilnius vieno viršsvorio kilogramo kaina skrendant maršrutu Vilnius – Agadiras arba Agadiras – Vilnius yra 52 litai arba 160 Maroko dinarų (15 EUR). ). Keliaujant su pusantrų metų vaikiu tilp į šias normas sudėtinga… Susirinkom, ko reikia ir atmetinėjom mažiausiai reikalingus daiktus daiktelius. Ir visaip kaip bandėm sumažint svorį. Taip ir praleidom pusę nakties prie svarstyklių ieškodami optimalaus bagažo derinio… Radom, bet į oro uostą išvažiavom beveik be miego. Registruojantis, jau tradiciškai, buvom aplenkti spitriųjų skubančiųjų senjorų… Ir kodėl jie neturėtų užlįsti prieš mus , o juoba, kodėl mus užleisti į priekį?… Na ir kas kad mes su kūdykiu ant rankų šaltą vėjuotą rudens rytą turėjom stovėti eilėje prie lėktuvo paskutiniai… Kaip Lietuvoje gan įprasta galvoti ir sakyti, nėra ko su tokiais mažais vaikais keliauti ir dar taip toli…
Laimei čia mūsų vargai baigėsi ir skrydis šį syk buvo daug lengvesnis ir servisas geresnis (nesulyginamai). (daugiau…)
