2007 Marokas, Agadyras Liepa 2, 2008
Posted by nianiainia in Marokas 2007.Tags: Afrika, kelionės su mažais vaikais, kelionės su Novaturu, savarankiškos kelionės
8 comments
Be ilgų įžangų, pasakojimas bus apie mūsų atostogas 2007-ųjų spalio 01 – 10 dienomis su 1,5 metukų dukrike Maroke – nuostabioje ir labai įdomioje šalyje…
taigi, patikrinta ir susiderinus keliautojų komanda:
Mindaugas
Meda
Aušra
Vertėtų pradėti pasakojimą nuo to, kaip mes pakavomės daiktus. Kaip žinia, Maroko kurortas Agadyras yra tolimiausias be persėdimų/ nusileidimų Aurelos oro linijų pasiekiamas taškas. To pasekoje ribojamos turistų bagažo normos, o viršvoris kainuoja tikrai daug… Kožnam keleiviui galima turėti 15 kg bagažo ir 5 kg rankinio bagažo, keliaujant su kūdykiu dar papildomai galima vežtis 7 kg. (Novaturas pateikia tokią informaciją apie šį skrydį: Skrydžiuose Vilnius – Agadiras – Vilnius registruoto bagažo normą nurodytą keleivio biliete (15 kg). Viršsvoris yra skaičiuojamas nuo 17 kg imtinai. Keliaujantiems su kūdikiais yra leidžiama papildomai turėti 7 kg nemokamai vežamo registruoto bagažo. Skrydžiuose Vilnius – Agadiras – Vilnius vieno viršsvorio kilogramo kaina skrendant maršrutu Vilnius – Agadiras arba Agadiras – Vilnius yra 52 litai arba 160 Maroko dinarų (15 EUR). ). Keliaujant su pusantrų metų vaikiu tilp į šias normas sudėtinga… Susirinkom, ko reikia ir atmetinėjom mažiausiai reikalingus daiktus daiktelius. Ir visaip kaip bandėm sumažint svorį. Taip ir praleidom pusę nakties prie svarstyklių ieškodami optimalaus bagažo derinio… Radom, bet į oro uostą išvažiavom beveik be miego. Registruojantis, jau tradiciškai, buvom aplenkti spitriųjų skubančiųjų senjorų… Ir kodėl jie neturėtų užlįsti prieš mus , o juoba, kodėl mus užleisti į priekį?… Na ir kas kad mes su kūdykiu ant rankų šaltą vėjuotą rudens rytą turėjom stovėti eilėje prie lėktuvo paskutiniai… Kaip Lietuvoje gan įprasta galvoti ir sakyti, nėra ko su tokiais mažais vaikais keliauti ir dar taip toli…
Laimei čia mūsų vargai baigėsi ir skrydis šį syk buvo daug lengvesnis ir servisas geresnis (nesulyginamai). (daugiau…)
2006 Tunisas – Jasmin Hammamet’as Kovas 17, 2008
Posted by nianiainia in Tunisas 2006 Hammametas.Tags: Afrika, kelionės su mažais vaikais, kelionės su Novaturu, savarankiškos kelionės
1 comment so far
Šią kelionę bus turbūt lengviausia aprašyt, visgi pirma kelionė su Meda, daug jaudulio, šurmulio, apmąstymų, permąstymų… O ir turistavimo nedaug. Taigi šį sykį keliautojai:
Meda, Mindaugas, Aušra
2006 10 13 – 2006 10 24
2006 spalio tryliktąją išskrendam iš Vilniaus į Tunisą, Monastyrą (be je pati data, tryliktoji penktadienis, kažkokio nerimo taip pat pridėjo… O dar kai vos nepramiegojom ir susivėlinom lėkt į Vilnių, bet visgi spėjom, tad tfu tfu tfu…). Kad privilegijų dėl mazgės neturėsim, pajutom jau Vilniaus oro uoste, kai registruojantis pensininkai ėmė brautis ir užlindinėt prieš mūsų nepatogų “krovinį”- bet tai niekis, mes jauni tėvai, užgrūdinti. Be to mums buvo žadėta galimybė važiuot vežimu iki pat lėktuvo, deja, jį “atėmė” daug anksčiau ir sumetė prie likusio bagažo, tad atskridę atsiėmėm gerokai išmozotą. Maistą lėktuve gavom kartu su visais, tad buvo daugiau nepatogumų nei valgymo, o ir pagalvėlės kūdikiui nieks nepasiūlė… na, pateisint galima tik tuo, kad oro linijos vietinės Tuniso, o ne Lt (čia tokiu atveju servisas daug geresnis) . Skrydis trunka apie 3,5 ne pačių lengviausių valandų: dvi valandas neramybė su ašarom, nors šalia sėdinti moteris ir labai stengiasi mus užimti, ir buvo pripirkta krūvelė naujų žaislų, tačiau tvankumas ir karštis suerzina ir suaugusius , o čia septynių mėnesių žiogas… na o po to trūkom visi… Be je neramumas Medos sakyčiau buvo labiau susijęs su ilgu sėdėjimu vienoj vietoj, nei su pačiu skridimu, o pakilimo ir nusileidimo praktiškai net nepajuto. Taigi apie pietus mes nusileidžiam Monastyre, iki Jasmin Hammamet’o labai netoli, Meda palaimingai parpia savo atgautam vežimėly…
Štai ir mūsų viešbutis, Vincci Lella Baya . (daugiau…)
2004 Tailandas Kovas 6, 2008
Posted by nianiainia in Tailandas 2004.Tags: Azija, kelionės su Novaturu
2 comments
Tai kelionė, kurią man bus turbūt sudėtingiausia aprašyti, nes pamatyta tiek daug, deja, man asmeniškai labai daug kas atmintyje supanašėjo, suvienodėjo … Bet tuo pačiu paliko sąmonėje koncentruotus visai kitokio formato įspūdžius… kitokius viskuo: tradicijom, temperamentu, margumu, kvapais, garsais, lytėjumu ir kitais pojūčiais…
Keliautojai:
Kajetonas, Gražina, Mindaugas, Aušra.
Dėl klimatinių sąlygų Tailande tinkamiausias laikas poilsiui tęsiasi nuo lapkričio iki vasario mėnesio (vėsiuoju sezonu, kai temperatūra svyruoja nuo 24-28 C), nors apskritai Tailandas tinkamas turizmui ištisus metus (tiek karštuoju, tiek lietinguoju sezonais), bet mes visgi išvykimui pasirinkome lapkričio 18-ąją… Pats skrydis netrumpas, su persėdimu Vienoje ir ganėtinai varginantis. Be to Vienoje mūsų skrydis buvo atidėtas dar 2 valandomis (viso teko palaukti 5,5 val.), o skrydis iki Bankoko truko 13 val. – tad iki tikslo, viso, keliavome beveik parą… Bankoke nusileidome jau vakarėjant… Po visų oro uosto formalumų išeiname į gatvę ir čia mus prispaudžia karšto drėgno lipnaus tropinio oro banga – Bankokas… Pilnas keistų garsų, paukščių ir kitokių gyvių stūgavimo, turistų ir vietinių, rodos, niekad netylančio klegesio, mašinų ūžesio, aukso ir iliuminacijų tviskesio, bei gatvės grindinio purvo… keisto, dažnai šleikštoko, kvapų mišinio atskiesto didele koncentracija automobilių išmetamųjų dujų… Egzotika… (daugiau…)
2003 EGIPTAS – kruizas Nilu Vasaris 19, 2008
Posted by nianiainia in EGIPTAS 2003 - kruizas Nilu.Tags: Afrika, kelionės su Novaturu
add a comment
Na štai, bandysim bendromis jėgomis su Mindaugu prisimint mūsų 2003 11 01 – 11 12 kelionę į Egiptą:
KELIAUTOJAI:
Mindaugas, Aušra, Kajetonas ir Gražina.
Kadangi turiu, ko ne, fenomenalų gebėjimą prieš keliones apsirgti, tai Egiptan skridau gerokai krečiama šalčio ir karščiuodama… O kadangi kaip taisyklė, bėda po vieną nevaikšto, teko Vilniaus oro uoste kęst šaltkrėtį gerokai ilgiau nei buvo numatyta – keliom valandom vėlavo lėktuvas… Taigi aš su savo negalavimu pridėjau visiems vargo… O dar įvertinus bendrą pakeleivių nepasitenkinimą, dėl vėluojančio lėktuvo ir nakvynės viešbutyje (kurios praktiškai nebus) apmokestinimo – lėktuvui pakilus į orą, atsidusom lengviau… kai kas jau, žinoma, spėjo ir oro uoste “atsidusti”, kai kas ir gerokai “padusint” – lietuviškai…
Apie 6 ryto mes jau viešbutyje ROMA Hurgadoje. Viešbutukas kuklus, bet jaukus, juoba, kad čia būsime vos kelias dienas, nes mūsų laukia KRUIZO NUOTYKIAI… Tik prieš tai man reikia pasveikt, taigi savo pirmą dieną Hurgadoje pramiegu… Mindaugas su tėvais pažindinasi su Hurgada… Miestukas nedidelis purvinokas iš pirmo žvilgsnio net atstumiantis, bet tas arabiškų kraštų atsainumas priverčia atsipalaiduoti ir mėgautis net ir apšiurusių, arabiškais motyvais margintu audiniu uždangstytų, niekad nesibaigiančių statybų vaizdais, ar skurdžiu atrakcijonų parku įkištu kažkur tarpuvartėn. Margais įvairiaspalviais 3-4 aukštų pastatais, kurių pirmuose aukštuose vitrinos nustatytos begale kaljanų, tarsi žvakių ir kitokių niekučių… perkystaliai, apkrauti vaisiais : šviežiais ir nelabai, saldumynų prekeivių prekyvietės ir vežimėliai, kai kur mėsinės su čia pat , lauke, iškabinta skerdiena, kavinukės: kai kurios nusėstos turistų, kai kurios vietinių, kai kur mišrūs medžioklės plotai – mėgsta vietiniai vyrukai “asistuot” europietėms. (Be je įpusėjęs Ramadanas tam įtakos neturi… Teko savo kailiu pajust arabiškų akių “karštumą” , kai temperamentingasis prekeivis, mums užsukus jo parduotuvėlėn, taip užsimiršęs užsiflirtavo , kad net užsirūkė - na, kad jau taip, ar taip, Ramadano rimtis sugadinta. Miestas papuoštas veidrodinėmis – plastikinėmis mozaikomis ir veidrodiniais kupranugariais, gatvėse kai kur stovi 70-ųjų stiliuko interneto kabinos – kaip razinka ant to viso margo pyrago… HURGADA…
Trečiąją dieną keliamės labai anksti, sėdam į autobusus, rykiuojamės į organizuotą koloną, saugojamą vietinės, net ginkluotos, apsaugos ir pajudam į pietus, Luksoro link.
